- vališius
- ×valìšius sm. (2) [K] žr. veliušis:
1. [K], KŽ Patekti į valìšių NdŽ.
2. Rmš, Dkš Kur gunčias siuvom, tai milas storas, da valìšiuose suveldavom Alv.
3. Kai insisuko in kudlas, tai tik valìšius pasidarė Smn. Dvi dienas galvos nešukavau, tai dar̃ kai valìšius Mrs.
◊ ×valìšių vélti Vrn išdykauti, stumdytis: Valìšių vẽlia, lyg darbo nebūtų – ir netingi! Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.